- prižvigti
- 2 prižvìgti intr. DŽ, NdŽ, KŽ 1. Vl, Lp, Alk prikibti spaliams prie pluošto, pričižti: Kad linai išminti ilgai stovi nebrukti, spaliai prižviñga pri valaknos J. Tokius prižvìgusius linus nei paverpti negalì Vdk. Šiųmečiai linai labai prižvìgę Jnk. Linai markoje prižvigo LTR(Kri). | Šįmet javus drėgnus kūlė, tai grūdai su tokiais drabužiais, prižvìgę Snt. ║ prilipti, prikibti, prikepti: Pradalgės prie ražienų prižvìgę, vos galima atplėšti Vrb. Prižvìgo prie žemės – nė grėblys nepaima Dkš. Šienas pryžvìgęs: lytus pryplakė pry žemės Ll. Lupk liepą, kol lupasi, o kai prižvìgs, jau baigta Bgt. ^ Žarnos jau prie nugaros prižvìgo – taip valgyt noriu Rs. 2. prisvilti, pridegti: Puodas prisvilęs, net prižvìgęs Kt. Sriuba prižvìgus Šn. 3. prk. prilipti: Prižvigaũ prie žemės ir neatsikeliu (apie pavargusį žmogų) Ss. \ žvigti; įžvigti; išžvigti; prižvigti; sužvigti
Dictionary of the Lithuanian Language.